Netinkama burnos higiena gali sukelti tokias sistemines ligas, kaip širdies ligą, cukrinį diabetą, ar susilpninti imuninės sistemos gynybą.
Bakterijos (apnašos) dauginasi ant gleivinės ir liežuvio bei tarp dantų.
Apnašos sukelia dantų ėduonį ir dantenų uždegimą. Gingivitas gali išsivystyti į periodontitą ir ėduonį bei danties šaknų uždegimą.
Gingivitas
Gingivitą galima atpažinti pagal kraujuojančias ir sudirgusias dantenas. Gingivito priežastimis gali tapti storas apnašų sluoksnis ir akmenys dantenų srityje. Apnašos atsiranda nuo maisto likučių, tabako ir t.t., kurie nebuvo pašalinti per dieną.
Prasidėjus dantenų uždegimui iki tol sveikos, rausvos dantenos keičia spalvą: įgauna raudoną atspalvį, tampa paburkusios, valantis dantis ima kraujuoti. Esant tokiems nusiskundimams, pats metas skubėti pas specialistą, kad šis apžiūrėtų burnos ertmę, įvertintų, ar nėra periodonto pakitimų ir rekomenduotų profilaktikos priemones.
Gydytojas arba burnos higienistas atliks profesionalią burnos higieną, pamokys, kaip taisyklingai valyti dantis, rekomenduos dantų pastą bei skalavimo skystį. Svarbu gydyti dantenų uždegimą ankstyvoje stadijoje, nes jis gali išsivystyti į periodontitą (anksčiau ši liga buvo vadinama parodontoze).
Norint išvengti periodontito, labai svarbu tinkama asmeninė burnos ertmės higiena bei profilaktinės priemonės. Taisyklingai ir nuolat jas taikant, net turintieji įgimtą polinkį į šią ligą, gali jos išvengti.
Periodontitas (Paradontozė)
Periodontitas yra ne tik dantenų, bet ir žandikaulio, kur yra dantų šaknys, uždegimas. Paprastai periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai daugelį metų.
Liga prasideda paviršiniu dantenų uždegimu-gingivitu. Uždegimą sukelia bakterijos, kurios gyvena ir veisiasi burnos apnašose, susidarančiose iš maisto likučių, dantenų epitelio ląstelių ir tų pačių bakterijų. Nenuvalytos minkštos apnašos kaupiasi tarp dantų, po dantenomis, jos vėliau tampa “dantų akmenimis”, kurie spaudžia dantenas, tirpdo kaulą ir suformuoja vadinamąsias “kišenes”, dantenos pradeda kraujuoti, paburksta, pakeičia spalvą, atsitraukia nuo danties, apsinuogina danties kaklelis, o vėliau ir šaknis, burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Uždegimas lėtai naikina žandikaulį ir vėlyvose stadijose dantys pradės klibėti arba visai iškris.
Lietuvoje periodontitas plačiai paplitęs, lengvesne ar sunkesne šios ligos forma serga daug trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių. Tai nepagydoma liga.
Periodontito profilaktikai reikia naudoti ne tik specialias dantų pastas, skalavimo priemones, bet ir išsirinkti minkštą dantų šepetėlį, liežuvio valiklį, o tarpdančius valyti specialiais siūlais arba tarpdančių šepetėliais.
Kur kas sudėtingesnis gydymas laukia susirgusiųjų periodontitu. Gydymas užtrunka ilgesnį laiką, kartais reikia net chirurginio periodontito gydymo. Kai periodonto būklė tampa stabili, nematyti uždegimo, dantenos nekraujuoja, būtinas nuolatinis palaikomasis gydymas ir kontrolė. Pacientui reikėtų reguliariai lankytis pas specialistą- tai gali būti kas tris ar keturis mėnesius, kas pusmetį.
Ėduonis
Plačiau apie profilaktines ir gydymo priemones su chlorheksidinu
Chlorheksidinas (CHX) naudojamas mažinti apnašų ir infekcijų plitimą dantenose ir burnos gleivinėje. Jis yra labai veiksmingas, nes chlorheksidinas turi ilgalaikį antiseptinį efektą, trunkantį apie 8-10 valandų.
PARDES
