Vaisingumo sutrikimai
PSO duomenimis vaisingumo sutrikimai aptinkami 8-10 proc. porų. Nors nevaisingumo registro Lietuvoje nėra, manoma, kad sumažėjusio vaisingumo problemas priverstos spręsti apie 15 proc. porų. Vyresnės nei 35 metų moterys dėl senkančio kiaušidžių rezervo, dažnesnių ankstyvųjų persileidimų bei genetinių anomalijų su nevaisingumu susiduria dažniau. Svarbiausios nevaisingumą lemiančios priežastys yra moters ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių pažeidimas bei vyro spermatogenezės defektai. 15 – 20 proc. porų vaisingumą trikdanti priežastis kasdienės klinikinės praktikos metodais neaptinkama.
Mitybos svarba
Bendros moters sveikatos bei mitybos ypatumai yra reikšmingi veiksniai pastojimui bei nėštumo vystymuisi. Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje vis didesnis dėmesys kreipiamas į planuojančios nėštumą moters mitybos kokybę bei medžiagas, turinčias įtakos embriogenezei bei vaisiaus vystymuisi. Nustatyta maisto medžiagų, kurių stoka susijusi su vaisingumo sutrikimais, vaisiaus vystymosi anomalijomis bei kai kuriomis nėštumo komplikacijomis. Viena tokių medžiagų yra inozitolis, svarbus žmogaus reprodukcijai. Nustatyta, kad inozitolio sąnaudos pastojimo bei nėštumo laikotarpiu ženkliai išauga.
Kas tas inozitolis?
Inozitolis – angliavandenių grupės junginys, kuris natūraliai egzistuoja žmogaus organizme ir kai kuriuose maisto produktuose (grūdų košėse, pupelėse, apelsinuose, melionuose ir kt). Inozitolis kartais priskiriamas B grupės vitaminams (vit. B8). Inozitolis yra biomolekulių, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį ląstelinio signalo perdavime, pirmtakas. MYO-inozitolis svarbus ląstelės citogenezei bei morfogenezei, membranos stabilumui, lipidų apykatai bei ląstelės augimui. Pastaruoju metu dėl kompleksinės inozitolio įtakos ląstelės ciklui akcentuojama jo reikšmė reprodukcijai, t. y., gametogenezei, apvaisinimui, kiaušialąsčių brendimui, ankstyvosios stadijos embriono vystymuisi.
Ovuliacijos sutrikimai?
Viena svarbiausių nevaisingumo priežasčių yra ovuliacijos sutrikimas. Tarp reprodukcinio amžiaus moterų jį dažnai sąlygoja policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Egzistuoja hipotezė, jog PKS galimai yra genetiškai determinuotos vitamino (MYO) stokos klinikinė išraiška. Jei ši hipotezė bus galutinai patvirtinta, peroralinis MYO panaudojimas galėtų tapti svarbia PKS kontrolės priemone.
Nustatyta, kad gydymas MYO preparatais turi neabejotiną teigiamą poveikį kiaušidžių funkcijai – mažėjant vyriškų lytinių hormonų moters kraujyje bei gerėjant metaboliniams rodikliams normalizuojasi kiaušidžių veikla. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis po 6 mėnesius trukusio gydymo MYO ir folio rūgštimi bent vienas ovuliacinis ciklas stebėtas net 88 proc. tirtųjų pacienčių, tuo tarpu 72 proc. moterų ciklai išliko reguliarūs per pusmetį trukusį stebėjimo laikotarpį. 40 proc. moterų buvo registruoti spontaniniai nėštumai.
Inozitolis ir folio rūgštis
Moksliniai tyrimai rodo, kad inzitolis gali būti reikšmingas ir kai kurioms su nėštumu susijusioms komplikacijoms. Nervinio vamzdelio defektas yra viena dažniausių vaisiaus sklaidos anomalijų, neretai nesuderinamų su gyvybe. Šiuo metu žinoma, kad folinės rūgšties naudojimas nėštumo planavimo bei pastojimo metu mažina nervinio vamzdelio defekto riziką. Kita vertus nustatyta, kad egzistuoja du nervinio vamzdelio defekto tipai, kurių vienas yra rezistentiškas folatams. Šio tipo išsivystymas dažniausiai siejamas su genų mutacijomis ir žmonėms pasitaiko maždaug 30 proc. atvejų. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad skiriant folinę rūgštį kartu su MYO-inozitoliu pavyksta perspėti daugumą nervinio vamzdelio defekto atvejų, net jei jie atsparūs folatams.
Apžvelgiant tyrimų duomenis galima teigti, kad inozitolis yra svarbus žmogaus reprodukcinei sveikatai. Pakankami šios biologiškai aktyvios medžiagos kiekiai reikalingi kokybiškai gametogenezei bei embriogenezei, sklandžiam nėštumo vystymuisi. Mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina mitybos raciono papildymo inozitolio preparatais naudą.
Parengta pagal doc. E. Drejerienės straipsnį ,,Inozitolio reikšmė žmogaus reprodukcijai“ (,,Akušerija Ginekologija“, 2014 metų rugsėjis).
